- slogstis
- slógstis sm. ppr. pl. (1) NdŽ, slogstìs sf. (3) Krok 1. NdŽ, PnmA, Prn, Vrn dvi sukryžiuotos kartelės, prilaikančios stogo kraigą, žirglys, žirgelis: Kraigas slogsčiais prislogtas Smn. Slógsčių neuždėjo, ir nuplėšė vėjas šiaudus Rmš. Pasilypėk, pataisysi: šiąnakt vėtra vieną slógstį nuvertė Krok. Per daugelį metų supuvo slógsčiai, ir nunešė [vėjas] kreigą Ūd. 2. sluogas, sunkenybė: Dėk ant akėčių slógstį, kad žemę geriau išpurintų Ig.
Dictionary of the Lithuanian Language.